Kelionė į Tatrus

Kaip ir minėjau buvusiame įraše, mane į kalnus patraukė Alvydas iš Camino Lituano kelionės, aš pamatęs jo nuotraukas iškarto užsimaniau irgi kur nors įkopti, vėliau pakeliui su Eugenijumi išsišnekėjau kad pigiausiais variantas yra Lenkijos/Slovakijos kalnai Tatruose, jis kaip tik ten nuvyko pirmasis tais metais ir davė man daug naudingų patarimų, ilgai stebėjau įvarius kelionių pasiūlymus Makaliaus ir Guliverio kelionių puslapiuose, tačiau manęs ten niekas nesužavėjo, kadangi iš kelionės autobusu tiek įspūdžių nepatirsi kiek keliaujant savo transportu ir kopiant savo kojomis o ne užkeliant liftu į kalno viršūnę. Kažko trūko ir vis atidėliodavau savo sprendimą, pandeminė situacija prastėjo ir panašu kad nieko gero iš minėtų pasiūlymų jau nebebuvo likę, tačiau vieną dieną Facebook grupėje savarankiškos kelionės pamačiau Artūro pasiūlymą keliauti į Tatrus ir kopti į Rysi viršukalnę, na aš tai aišku nė nesvarstęs sutikau, kadangi tai buvo būtent tai ko aš ir ieškojau, neužilgo atsirado ir dar dvi kompanijonės tai Lina ir Aida, susikūrėme messenger grupę ir pradėjome planuotis kadangi iki starto buvo likusi vos savaitė susikaupė nemažai reikalų, pradėjome nuo nakvynės, tam pasirinkome Toliar viešbutį Štribske Plese Slovakijoje, kadangi iš jos pusės geriausias susiekimas ir vos paėjus galima iškarto atsirasti trasoje, susimetėme avansą ir Artūras užsakė nakvynes, užpildėme į Slovakiją Covid pasus, išsiėmėme EU sertifikatus, užsisakėme draudimus, kurie buvo labai brangūs kadangi už dvi dienas teko sumokėti virš 20 eurų kadangi tai traktuojama kaip veikla arba sportas pavojingas gyvybei, apsitarėme dėl daiktų, aš vykau visai nepasiruošęs, kadangi jau buvo snieguota tokiam žygiui būtinai buvo reikalingi apkaustai, visa laimė kad Lina turėjo dvi poras ir man paskolino, nuoširdus dėkui Jai už tai, kadangi be jų ko gero bučiau nusiridenęs apačion ne vieną kartą.

Nuotykiai prasideda

Tatrų kalnų ruožas.

Na ir ką išaušo Spalio 12 dienos rytas, kaip mane paėmė iš Kėdainių degalinės ir prasidėjo mūsų kelionė, dar Lietuvoje pastebėjau jog iš manęs šturmanas ne koks, bet gerai kad iš galo pasijungė pagalba ir susidėliojome kelionę nemokamais keliais, kadangi mokami buvo su didėlėmis spūstimis ir Google vis rodydavo kad nemokamas kelias uždarytas ir visus nukreipdavo mokamais, o mes surizikavome ir ne prašovėme, tačiau likus kažkur 150km iki Varšuvos mūsų variklis tiesiogine ta žodžio prasme pradėjo kalti 😁 šiek tiek sustojome pastovėti atokesnėje vietoje tikėdamiesi jog tai gal būt kaip nors praeis, na ir ką, mašina visiškai netraukia ir kratosi, priedo dar skydelyje užsidegė klaidos, dar šiek tiek pavažiavę nusprendėme atsidaryti pažiūrėti kokia situacija po kapotu, ir pamatėme jog yra prašautas tepalo kamštis ir išpūstas visas tepalas, šiek tiek pasidarė lengviau kad variklis dar buvo savo vietoje ir pradėjome ieškoti kur gauti alyvos varikliui, šalia kelio radome traktorių dalimis prekiaujančią parduotuvę jau apsidžiaugėme kaip pamatėme kad jie turi įvairiausiu rūšių tepalų, tačiau vėliau išsiaiškinome kad jie mums netinka, tai šiaip ne taip sutarėme kad pardavėjai įpiltų šiek tiek iš savo garažo, tačiau tuo mūsų problemos toli gražu dar nesibaigė, mes vis dar neturėjome kamščio kuris buvo reikalingas palaikyti spaudimą variklyje, kaip laikiną sprendimą užkišome rankšluosčiu rankų kremo buteliuką, bet variklis ir toliau drebėjo ir nedirbo taip kaip reikia, maksimalus greitis buvo labai mažas, toliau degalinėje prisipylėme trūkstamą kiekį tepalo ir prasidėjo kamščio paieška, pirmasis taikinys mums tapo Fiat salonas, kadangi kamščiai gali tikti nebūtinai Mazdos nusprendėme užsukti, ten mums niekuo padėti negalėjo ir nukreipė į šalimais esantį didėlį mašinų detalių pardavėją kuris turėjo visą angarą mašinos detalių, keista kad ten nerado to kamščio nes jis ten tikęs būtų bet koks, svarbu tik kad tiktų diametras ir užšukimas, taigi mus nukreipė į Mazdą centrą kuris turėjo užsidaryti po pusantros valandos o mums buvo likę beveik 100km iki jo, šiaip ne taip „nusikalatavome“ iki jo kur mums irgi nebuvo gerų žinių, jie siūlė palaukti iki penktadienio ir užsakyti tą kamštį už 1000 zl, be garantijos kad viskas veiks ir tikrai iki penktadienio bus viskas sutvarkyta nugirdus iš jų lūpų žodį Intercars jie mums pasiūlė detalę užsisakyti patiems, buvo svarstyti įvairiausi variantai, palikti mašiną Mazda centre, keliauti iki oro uosto nuomotis mašiną ir tęsti kelionę, gražinti mašiną kad partemptų draudimas ir ieškoti detalės patiems, kaip staiga užvedus variklį mašiną pradėjo dirbti vėl normaliai ir visi nusprendėme jog pabandysime surizikuoti ir tęsti kelionę su užkimštu rankų kremo buteliuku.

Kelionės tikslas pasiektas, liko tik užkopti į Rysi kalną.

Pirmoji diena pasitiko mus su sniegu ir rūku, buvo labai prastos sąlygos, kadangi naudojomės programėle Tatra Trails, ji rodo tik kokia trasa ir kiek reikia keliauti, mes kažkaip užmėtėme akį kad reikia pradėti nuo raudonos ir net neatkreipėme dėmesio į metrus, nes nebuvo kaip juos suskaičiuoti tai sustoję pailsėti praleidome posūkį iš raudonos į mėlyną ir toliau tęsėme raudona kol užkopėme iki Sedlo pod Ostrvou kuris yra įsitaisęs prie Popradské pleso ežero. Kadangi jau tą dieną buvo praėję geras pusdienis nutarėme ne grįžti tęsti kelionės į Rysi o patraukėme link Vodopád Skok vandens krioklio, nes iš Rysi jau būtume nespėję grįžti.

Rysi viršukalnė

Tiesą pasakius raudonos trasos pradžia visai nebuvo sunki, kadangi ją jau teko eiti antrą kartą, o kaip prasidėjo mėlyna, pasirodė įkalnė, faktiškai ir ja dar lipti nebuvo taip sunku, sugebėdavau ir telefonu pasinaudoti, tačiau buvo vieta kur reikėjo lipti laikantis už grandinių, ir reikėjo laisvų rankų, 2250m virš jūros lygio pasiekėme Chata pod Rysami, o nuo jos liko beveik 250 viršukalnė kur jau nebebuvo jokio tako ir visi lipo į viršukalnę kas kaip išmano, o užlipus, reikėjo dar ir kažkaip nusileisti, tai ten buvo pavojingiausia vieta, teko net kartą ant užpakalio atsisėsti, apskritai nusileisti yra sunkiau nei užlipti kadangi akmenys buvo padengti sniegu ir slidūs tai lipau labai atsargiai ir lėtai, įveikus pusę kelio atgal pasidarė daug lengviau nes jau galvoje buvo viskas baigta.

Veličkos druskos kasyklos

Grįždami atgal nutarėme aplankyti Veličkos druskų kasyklas Krokuvos priemiestyje, teko leistis šimtą 30 metrų žemyn, ekskursija su gidu anglų k. kainavo beveik 100 zl žmogui, buvo papasakota kaip viduramžiais išgaudavo ir transportuodavo druską, patiko jog buvo daug šventyklų kuriose rinkdavosi kasėjai melstis ir švęsti šventes kurios buvo papuoštos įvairiausiomis statulomis iš druskos.

Po to sekė kelionė namo ir apie 4 nakties jau buvome Lietuvoje, grįžau išsimiegojau ir vėl viskas iš naujo.

Paskelbta
Kategorijos Kelionės

Parašė Darius Rokas

Toks ilgas kelias nuo A(š) iki Ž(mogus).

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *