Camino Lituano 2021!

Kadangi daug kas iki šiol klausinėja kaip aš keliavau nuo Žagarės iki Lazdijų nusprendžiau viską smulkiai aprašyti.

Dar prieš metus laiko skaičiau ir su pavydu stebėjau kaip du bėgikai Rimantas ir Justinas „Camino Lituano“ kelią nubėgo ir 500 kilometrų įveikė per devynias dienas, tą dieną aš jau žinojau kad kažkada ir aš rasiu laiko pereiti neskubėdamas visą maršrutą.

Išvykau vienas ir maniau kad didžiąją laiko dalį keliausiu vienas, tačiau nutiko priešingai ir beveik visą laiką nakvynės vietose susitikdavau su kitais piligrimais.

Žagarė – Buivydžiai

Pirmadienį gegužės 10 išvykau iš Ukmergės autobusu ir nusprendžiau pasiimti laisvą dieną kadangi jau pusė jos trūko kelionė iki Žagarės – pradžios taško, šiek tiek paklaidžiojęs mieste nusprendžiau kad reikia keliauti į nakvynės vietą: Žagarės dvarą pasidėti daiktus ir tęsti pažintį su miestu, mane pasitiko Modesta, nusipirkau Piligrimo Pasą ir išvykau apsidairyti, iš vietinių tvarkančių aplinką teko išgirsti kad dauguma traukia prie „puodų namo“ objekto tačiau neaplanko atodangos, išties aš nebuvau prie to namo, pasirinkau atodangą, vaizdas tikrai gražus, labai gražiai ošia, o ir aplinka vietinių sutvarkyta 😊 apsukau gana nemažą ratuką kad būtų užskaityti kilometrai iki sienos ir apsipirkęs Norfoje košyčių patraukiau pogulio.

Jau pirmosios dienos popietę nusprendžiau neforsuoti ir pailsėti šalikėlėje po medžiu. Šiek tiek pailsėjus mane pralenkė pirmieji piligrimai: Tauras, Alvydas, Eugenijus ir Jolanta, su kuriais vėliau teko pratęsti kelionę iki Pakruojo, jie toliau žygiavo iki Rozalimo, tačiau mūsų keliai išsiskyrė Pakruojyje. Trumpai persimetę žodžiais kas iki kur keliauja jie nužingsniavo toliau o aš likau sau po medžiu, vakare mes sutikome pirmoje nakvynės vietoje Buivydžiuose (kaimo turizmo sodyboje „Namukas“).

Buivydžiai – Gataučiai

Kiek pamenu, atsikėliau anksti ir papusryčiavęs traukiau į kelią, o jis vedė per Kalnelio piliakalnį ir gyvenvietę bei Kalnelio kaimo Šv. Jono Krikštytojo kapinių koplyčią. O po jo sekė Joniškis, kuriame prisėdus paskanauti Virtienių pirmą kartą pastebėjau kad su mumis keliauja dar ir kita piligrimė vardu Agnė, mat ji atvyko kiek vėliau į „Namuką“ ir aš jau miegojau todėl jos nepastebėjau, atskiriau ją tik pagal tai jog ant kuprinės ji turėjo užsikabinusi kriauklytę.

Paskanavus Virtienių aplankėme Joniškio bažnyčią bei sinagogas ir patraukėmė link Jakiškių dvaro, kur turėjau misiją nunešti linkėjimus dvaro šeimininkui Joriui, ilgai netrukęs patraukiau nakvynės link Sunny Nights Camping’o kuris yra įsikūręs šimtamečio pašto pastate, atvykau pirmasis ir gavau išsirinkti vietą o kempingo šeimininkai buvo labai svetingi ir vakare pasiūlė paragauti šviežio obuolių vyno bei ryte paruošė pusryčius: blynus iš naminių miltų.

Gataučiai – Rusliai

Mekių vėjo malūnas

Kelias vedė per Ivoškus, Daukšiškius ir Sereikius, tiesa pastaruosius šiek tiek „nukirpome“ kadangi dauguma norėjo keliauti apžiūrėti Lietuvos stebuklais vadinamus Naisius, tiesa prieš tai kelyje teko užsukti į Beinoraičių klėtelę kur mus pasitiko senolė su ką tik iš orkaitės ištrauktomis bandelėmis, saldainiais ir arbata, nors senutė gyvenime patyrė ištrėmimą į Sibirą, negalima atsistebėti žmogaus šiluma ir atsidavimu pagelbėti kelyje einantiems žmonėms, toliau kelionėje sutikti žmonės sako net gavę ten nakvynę kai niekur kitur nebuvo kur prisiglausti, tai tikrai vienas iš nedaugėlio šio kelio stebuklų kuriuos tiesiog būtina aplankyti, vakare laukė nakvynė Senoje Ruslių Sodyboje kur jau laukė iškurenta pirtis, vakaras buvo nuostabus, laukų peizažas neapsakomo grožio, sodyba labai gražiai sutvarkyta ir mena tikrai ne mažą amžių.

Rusliai – Pakruojis

Ryte patraukus iš Ruslių buvo pirmoji diena kuomet nesmarkiai lijo lietus, teko dėtis rimtesnius batus ir keliauti link Lygumų miestelio, kuris jau pavadinimu sako, kad čia kelias yra pakankamai lygus, kur pasisuksi ten toliai matosi, tačiau jie turi gana aukštą ir smailiais galais į dangų žiūrinčią bažnyčią, miestelis kuris su tokiu savo pavadinimu gali didžiuotis labai gražia aukšta bažnyčia.

Apsistojome pakruojo svečių namuose, viskas gana tvarkinga, ir kaina gana draugiška, apskritai pakruojis nustebino savo kainos ir kokybės santykiu, tiek nakvynėje, tiek kavinėje likau nustebintas kad už 10 eurų galima taip skaniai pavalgyti 3 patiekalus, su desertu miesto centre esančioje kavinėje kurios maistas buvo šviežias, sotus ir labai skanus.

Vakare teko apsilankyti Pakruojo dvare vykusiame šviesų festivalyje, kurio tema buvo Alisa stebuklų šalyje, tiesa sakant manęs tai labai patiko, nesigailiu kad buvau pažadėjęs eiti kartu.

Pakruojis – Rozalimas

Teko šiek tiek pakeliauti magistralės pakele, ir joje įvyko avarija, tačiau vos už poros šimtų metrų žmogelis net nematė kas įvyko ir sau garsiai pasileidęs muziką dirbo lauko darbus, o paėjus dar kelis kilometrus jau žmonės teiravosi ar matėme avariją, kad ir kaip keista, bet man rodos senukui tai buvo visai neįdomu, o štai jaunimui patinka tai kas kaitina kraują. Priėję Laičių tvenkinį pavalgėme ir traukėme link gražaus Rozalimo miško parko kuris pasižymi nuostabia augmenija ir joje apsigyvenusių gyvūnų įvairove, jį pabaigus apsilankėme nuostabaus grožio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, kuri tikrai yra įdomi, nes visus jos altorius kurie išsidėstę bažnyčioje ratu galima apeiti keliais, deja po to teko atsisveikinti su mano kompanija kadangi visi jie keliavo tik iki Rozalimo ir aš likau vienas, tiesą sakant ne ilgam, nes nuo Pakruojo jau buvo prisijungusi pora kurią sutikau pas P. Virginiją namuose Rozalime.

Rozalimas – Rokoniai

Tą diena sekmadienį teko aplankyti Burbiškio dvare vykusią tulpių žydėjimo šventę, administracija maloniai nustebino pareiškusi kad piligrimams nereikia mokėti už bilietą, leido pasidėti kuprinę ir pavaikščioti dvare šiek tiek pailsėti.

Vakare teko apsistoti pas poną Kazimierą, jis yra Šeduvos garbės pilietis, medžiotojas, kuris pavaišino skaniais žvėrienos sumuštiniais, taip pat jis skraido lėktuvu ir yra pastatęs kaime bažnyčią.

Rokoniai – Paberžė

Buvo gana sunkus etapas, gal kokie 36 kilometrai, teko keliauti per Vadaktus, nors Google Maps rodė kad yra trumpesnis kelias, nerizikavau nes prisiminiau kad mačiau Facebook’e kažkieno keliavimo patirties atsiliepimą: kad jeigu kelias yra pažymėtas – dar nereiškia kad jis ten būtinai yra, ir taip teko keliauti laukais per lietų ir dirvas, pasistengęs nuo 9 iki 18val. jau buvau Paberžėje.

Vieta išties magiška, ramu kaip niekur, pačioje Paberžėje yra gal tik 9 trobos, vieta apsupta medžių prie vandens, girdisi upės tekėjimas, aplinka labai gražiai sutvarkyta.

Paberžė – Kėdainiai

Kadangi nuo Žagarės iki Kėdainių beveik visi etapai buvo po daugiau nei 30 kilometrų nusprendžiau pasiimti vieną laisvą dieną ir Kėdainiuose pasimėgauti miesto teikiamais malonumais, kelyje ne visada rasi kur pavalgyti skanaus maisto, tai tekdavo mėgautis tuo kas pasitaikydavo kaimo parduotuvėse o ten pasirinkimas tikrai kur kas mažesnis nei kad miesto Maximose, o žmonės ir ten gyvena ir nemiršta, tai tik įkalė į galvą vieną mintį, kad mes turime būti dėkingi už daug mums įprastais tapusių dalykų kurių kas dieną gyvendami net nepastebime, Kedainiuose kavinėse kainos ir kokybės santykis manęs netenkino, maisto skonis buvo pusėtinas, o kainos šiek tiek didesnės nei kad turėtų būti už tokios kokybės maistą.

Kėdainiai – Panevėžiukas

Tą diena teko bristi per Sušvės upę o nakvynės vietoje susipažinau su dar dviem keliautojais tai Audrius ir Eugenijus, su pastaruoju teko nukeliauti visą likusį kelią iki pat Lazdijų, taigi Eugenijau, jeigu dar skaitai iki čia, man labai gaila kad mums nepavyko normaliai atsisveikinti, ir man teko paskutinę dieną iškeliauti vienam.

Panevėžiukas – Biliūnai

Tą dieną norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti Onupio sodybos savininkams už nuoširdų priėmimą. Jų kainos ir kokybės santykis už tai ką gavome visoje kelionėje man atrodė geriausias. Pusryčiai prie stalo kuriame net visko neišragavome o kaina tikrai palyginus žema. Riebus pliusas Jums ir tikiuosi kad ir toliau sėkmingai gyvuosite, Jūs esate pavyzdys kaip turėtų būti su kitomis nakvynės vietomis šiame kelyje.

Biliūnai – Kaunas

Mieste kiek sunkiau orientuotis nes ženklų visokių labai daug, o kelio žymėjimas buvo nepakankamas, tai teko šiek tiek paklaidžioti ties kapinėmis kol susigaudžiau kad reikia keliauti būtent per jas.

Tą vakarą Agnė pasikvietė mane pas savo mamą žiūrėti Eurovizijos, smagus vakaras, gal šiek tiek buvo gaila kad teko labai anksti keltis, kadangi sekančiai dienai neturėjau rezervavęs nakvynės ir galvojau jog tą dieną gali tekti nušlepsėti netoli 40km.

Kaunas – Pažaislis

Nuo pat ryto išsisprendę nakvynės reikalai ir trumpas tos dienos maršrutas paliko nemažai laisvo laiko, tai teko sudalyvauti Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios mišiose o vakarui teko nukeliauti iki Kauno marių regioninio parko Gamtos mokyklos, ten buvo šiek tiek nuotykių, kai jau mane įleido ir viską aprodė, aš nuėjau į dušą maudytis ir pravėrus jo duris garai pasiekė detektorių ir pradėjo kaukti signalizacija, suvažiavo vėl šeimininkė su visom tarnybom žodžiu buvo linksma 🙂

Pažaislis – Daukšiagirė

Tą rytą buvau pakviestas pusryčių pas Alvydą, kuris pradžiai pasirodė kiek piktas žmogus, paskui viskas kiek pasikeitė ir būtent pas jį namuose jis man parodė nuotraukas kur kartu su bendražygiais kopė į kalnus, nuo tada aš irgi užsinorėjau ir mano akyse sužibo, kad būtinai ir aš turiu tai pabandyti, kaip jau rašau šią eilutę jau esu ragavęs to jausmo kaip įkopi į viršukalnę, bet apie tai kiek vėliau kitame įraše.

Daukšiagirės Dvaro Bravoro Menėje buvome sutikti kiek per daug įtariai, tikrinami dokumentai ir panašiai vakarienė, pusryčiai ir nakvynės kaina buvo šiek tiek perspausta.

Daukšiagirė – Birštonas

Su Eugenijumi nutarėme kad keliausime iki Birštono, užsukę šiek tiek pasistiprinti Pociūnų aerodrome patraukėme iki Prienų o po to nuostabiu miško taku iki pat Birštono, nakvynės vieta Beržų alėjoje nieko neišsiskyrė, nei per daug prašmatni nei kaina perpūsta.

Birštonas – Pūnia

Birštone ko gero lankėsi ne vienas, nieko ir per daug nepridursi, gražus mažas miestelis. Pūnioje vos gavome nakvynę, ir tai ten Eugenijus paderino iš kažkur kontaktus, tai dar kartą dėkoju jam už tai.

Pūnia – Alytus

Tą dieną buvo nuspręsta vėl žygiuoti apie 35 kilometrus, apskritai beveik visos kelionės dienos tęsėsi kiek daugiau nei 30 kilometrų, gal tik trys tebuvo mažesnės nei kad 30 km, bet šį kartą buvo neprašauta su nakvynės vieta, nes Miroslave ten irgi kažkokios buvo problemos su nakvyne tai jie buvo užsikėlė kainas ir nutarėme jį prašokti nukeliavę kiek toliau už Alytaus iki „Dzūkijos Dvaro“, labai nustebino kad už tokią kainą galima gauti tikrai gerą numerį nakvynei, visiems tikrai labai rekomenduoju šią vietą jeigu keliausite nakvynei šiek tiek už Alytaus.

Alytus – Meteliai

Atleiskite man, kad noriu kuo greičiau pabaigti ir paleisti puslapį, todėl aprašymai tokie trumpi, o ir po kelionės jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų, įspūdžiai jau kiek išblėso, bet čia pažadu Jums pateikti daug daugiau, todėl jau ilgai netrukus čia aprašysiu ir sekančią savo kelionę į kalnus Tatruose. Tą dieną teko nakvoti parapijos namuose, su Eugenijumi sukirtome picą ir traukėme miegoti, ryt laukė paskutinė kelionės diena į Lazdijus, kiek pamenu kelionės galė jau jautėsi šioks toks nuovargis ir norėjosi viską kuo greičiau pabaigti, o ir autobusas buvo mano pusė 4, taip kad teko keltis 7 ir palikti Eugenijų miegoti kuris buvo pratęs išeiti 9 valandą, ten mes ir išsiskyrėme.

Meteliai – Lazdijai

Tą dieną baigėsi mano kelionė, vargais ne galais spėjau į autobusą, atsisveikinau su Eugenijumi telefonu, palinkėjau jam sėkmės ir patraukiau namo, grįžęs atsikėliau ir tik pabudęs kitą dieną dar klausiau savęs kelintas dabar etapas, buvo viskas baigta, kiek keista kad teko vėl sustoti, ir tęsti savo niekam neįdomų gyvenimą.

Iki susitikimo draugai!

Buen Camino, Darius.

Paskelbta
Kategorijos Kelionės

Parašė Darius Rokas

Toks ilgas kelias nuo A(š) iki Ž(mogus).

9 komentarai

  1. Sveikinu,smagu buvo skaityti tavo įspūdžius👌Atgaivinai man prisiminimus apie smagų žygį Camino Lituano 🤗👣

  2. Idomi kelione, aciu uz pasidalinima, sustiprino nora issiruosti keliui. Is parasympathetic nelabai supratau kiek dienu truko kelione? Ir koki biudzeta patartumet planuoti tokiam reikalui?

    1. Nėra už ką. Tikrai rekomenduoju visiems pabandyti. Kelionė truko 19 dienų. Dvi iš jų buvo ne žygio. Viena Žagarėje, kita Kėdainiuose. Mano biudžetas buvo beveik 1 euras vienam kilometrui.

  3. Atgalinis pranešimas: Kelionė į Tatrus – rokas.rocks

Komentuoti: Jolanta Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.